December 19, 2008

Bangelė

Va čia tai bangelė. Ar liptum į tokią?

December 12, 2008


December 10, 2008

December 8, 2008

Papasakok mamai

Kai važiuoji pas mamą, ji taves klausia: ką padaryti valgyti? Šis klausimas tave pastoviai, hmmm... glumina... per 5-6 sekundes permeti savo smegeninėje daugiausia vietos užėmusias patiekalų vizualizacijas ir neužtikrintai išpyškini: cepelinai, kugelis... žemaitiški blyneliai... visai neblogai, bet kita vertus ir nieko naujo... ir taip kartoji kiekvieną kartą, kai važiuoji pas mamą... cepelinai, o gal kugelis, ai ne žemaičių blyneliai...
Common... mama pavargo daryti tą per tą patį, ji tik iš mandagumo nieko tau nesako... nekankink, pasakyk mamai, kad įsijungtų TV1 ir prachekintų ką Marčius ten rytais cook'ina. Ir pats gerai pavalgysi, ir mamelė pagamins pigiai, skaniai ir greitai.

December 5, 2008

Rutka Conf

Visai gerai. Rutka pasirodo dar ir pranešimus neblogai moka skaityti. O dar geriau rankelėm moka makaluoti:) Tiems, kas netiki, galite prachekinti čia.

December 4, 2008

Kaifas, karbonadai ir močiutės

Vakar pasirodė Martyno intervas 15-oje Minučių. Žemiau pateikiu mažytę ištrauką:
Man ruošti maistą – kaifas. Mėgstu, kai žmonės stebi, kaip gaminu, patinka jiems pasakoti apie patiekalo ruošimo procesą.Į televiziją pakliuvau netyčia. „Pabusk su TV1“ prodiuseris Karolis Malinauskas yra mano brolio draugas. Vieną dieną jie atsitiktinai susitiko ir paaiškėjo, kad abiejų galvose sukasi beveik tos pačios idėjos. Mes su broliu galvojome apie kulinarijos laidą, o Karolis papasakojo apie rytinę laidą, kurioje kaip tik reikėjo kulinarijos skyrelio šeimininko.
Jeigu norite paskaityti daugiau eikite čia.

November 16, 2008

Skrydis

Paskutinis skrydis buvo prieš tris savaites. Iš Kubos gryžus labai jau norisi siausti, todėl tik nusileidus ant LT ta ir padareme. Su bičiuliais Oliavidu, Tievu ir ju dialiosiomis puselemis Laura ir Jurate, gerai pashelom. Kaip smagu.

November 14, 2008

Briedovos mintys apie LT

Pagalvojau apie Lietuvą. Dar nuo mokyklos laikų pamenu, kai istorijos mokytojas Stasys pasakojo, kaip brolis smaugė brolį, dėl sosto, moters ar pinigų... visokie Mindaugai, Švarnai ir Treniotos nuodais, kalaviju ar paprastu apynasriu anan pasaulin iškomandiravo nevieną brolį, pusbrolį, tėvuką, jau nekalbant apie darbo kolegas...

Žiaura-samčiu prakoštas Lietuvių tautos genofondas, pariebintas spirgiais ir 50 proc. grietine, panašus į mažą varškės cepeliną, kurį nuolat persekioja vakarykščiai košmarai apie peilį ir šakutę...

Savo mažomis mėšlungio sutrauktomis kojytėmis, jis agresyviai spardosi ant kaistančios keptuvės ir piktai spragsėdamas spjaudosi karštais riebalais... pabandyk mane paimti, jei toks gudrus... tik su šakute ir peiliu nebent. Čia, ant keptuvės atsiskleidžia jo tikroji kovotojo dvasia...

November 12, 2008

Liutkės Biozday

Sekmadienį buvo Liutkės Biozday. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, baltas mišraines kimšau ir silkės su burokėliais neaplenkiau, juoda duona į saują trupinau... braškių kompotą virinau. Dainos skambėjo, raudonas kilimas ir gvazdikai raudoniu žydėjo... nors zefyrų su Žagarės vyšnių likeriu ir pašykštėjo, alia užtat torto ir brendžio šeima berods negailėjo.
Pauzė. Tyla. Prilėtinu žingsnį, sustoju, prisėdu... ant sofkos... raudonos... kažkokia girgždanti, kaip sena spyruoklė - mintis... prigulęs žiūriu į lubas, prabėgdamas voras parneša paskuj save nuojautą apie tai, kad bėga metai... į pažastis įsimeta šerkšnas, akių vaiskumą užplukdo patirties debesys, o patyrusios širdies ritmas į smegenis kartumą pradeda aktyviau stumti... šalta ir liūdna... už šiluma +40 proc. reikės mokėti... kambaryje tyla, tik šaldytuvas burzgia... sekcijos viršutinėje lentynoje albumas "Nice Foto"... vartau pavartau... 26 puslapyje poeto Liutkės veidas idėmiai į mane žiūri...

November 11, 2008

Kur tu?

Kur ieškotum savo bičiulio, jeigu vieną dieną iš jo SMS'u gautum štai tokias paslaptingas koordinates? -16.31696; + 145.59587.... tipo ieškok... surask mane... na gelbėk... ar dar ką nors!
Ką gi, galiu jus nuraminti šį kartą jokių lygčių jums neteks spręsti, ir James Bondo kodų nulaužimo skilzų neprireiks.... su šia užduotimi jums susidoroti puikiausiai padės itouchmap, kur įvedus štai tokį kodą (beje tai nekas kitas kaip geografinės koordinatės), sistema padės atrasti jūsų draugą, švogerį ar žentą, kad ir kur jis būtų nusidanginęs.
Tiems kas norite pasižaisti - išbandykite... aš beje savo bičiulį radau ne kur kitur, o Australijos pakrantėse bebraidant. Žemiau pateikti rezultatai.

October 30, 2008

Marchela Show Time

Pažystu vieną veikeją - Marchelą. Anas yra mano mažasis bratka. Moka valgyt gaminti tikrai neprasčiau uz patį gi maestro Oliverį - pudingus, krem briule, zacyrka ar hogel mogel... bilia ka ir iš bilia ko pagamins, ir dar gardumui vietos atras.

Pas mus šeimoje maisto tradicija labai stipriai įleidusi šaknis... prieskonių, pateikalų, receptų ir desertų kultivavimas jau nuo vaikystės jamė startą... savo senelę (mamute) pamenu baltuose garuose paskendusią, mažoje virtuveleje visa diena verdant naminius makaronus, maišant darzovių troškinį, kepančią "zuiki", pilstančią saldžią vaisių sriubą... dažnai prabėgu vaikystės prisiminimų takeliu ir pro atidarytą virtuvės langą užuodžiu kaip sklinda virtuvės stebuklų kvapai.... tokiais atvejais pabundu, ir pagautas kūrybinio ikarščio pats pradedu gaminti ... bet ne bilia ką ir iš bilia ko:)... vienas malonumas paimti ir sumakulinti tailandietiską moliugų sriuba su kariu ir kokoso pienu, arba suplakti karamelėje apkeptų kriaušių, apelsinų ir imbiero kokteilius... uuuh, net dabar užsimaniau tokį vieną smoothy įšauti...

Man iki šito shustriako vardu Marchius, dar tikrai toli... todėl užleidžiu vietą po saulę jaunėliui... tegul sakau draskosi. Beje, kam įdomu galite rytais per TV1 užmesti akį į tai Marchela ten išdarinėja TV virtuvėje... laida berods rytinė "Pabusk su TV1" vadinasi. Tai tiek šiam rozui.

Skanaus.

October 6, 2008

Retro Holiday

90-ieji. Pasakyk - "Ane, ot madukės tais laikais buvo". Alia viskas gi palei Burda Moden.
Pamenu, siaurą retro univermaginį asortimentą dar neblogai praplėsdavo mamos nerti megztukai, kieme pamandravoti galėdavai tik su garintais Šatrijos džinsais arba, jeigu vasarą, tai su šilkiniais šortukais su dvigubai suraukta guma, kuri užspausdavo šlapimo takus, o kur dar organic odinės basanoškės su geležinėm sagtim, ir kultūringai išlyginti rumuniški languoti marškinukai su ištrūkusiomis sagomis ir atplyšusiu kišenium iš kurio byra prinokę kaimyno agrastai...

Kartais užsimanau sugryžti į tuos laikus, suprantu, jog manyje dar gyvas esminis instinktas užsiimti savo vietą eilėje prie Globus žirneliu (Bangos parduotuvėje), dar nepamirštas tas spartietiškas užsispyrimas pirmam atbėgti iki ledų kiosko ir ant bardiūro vienam išplempti du butelius Tarchūno (gali būti ir Svaja), sušlemšti porciją pradėjusio tirpti plombyro, paklausyti pas užsienos gyvenantį kaimyną madonos kasetinio hito Holiday...

Prisipažinsiu, noriu atsipalaiduoti, todėl bėgu į atsotogas kiek kojos neša ... ateinančias tris savaites dingstu iš darbinio ir betkokio kito eterio, pabandysiu persikelti atgal į retro laikus... žinau, Kuboje tarchuno tikrai nerasiu, bet po velnių, juk cuba libre+cigaras, ne ką prastesnis pasirinkimas... tad adios amigos.

Pasimatysime už trios nedelios.

September 29, 2008

79-jų pirmadienis

Jeigu atsuktumėme laiką atgal, tai 1979 metų pirmadienio darbe pasirodyčiau štai su tokia šukuosena. Išties nostalgija kažkokia pakvipo:) Beje turiu įdomų atradimą. Pavyko atkasti, jog į šį pasaulį aš atvykau ne kurią kitą dieną, tačiau būtent pirmadienį. Šaltą 79-jų vasario 5-osios pirmadienio vakarą. Taigi "Welcome to Monday" branduks natūraliai įgauna dar vieną personal dimensiją. Gero visiems pirmadienio.

September 22, 2008

Koldūnai nenušalo

Nušalti gali ausys. koja arba dvi. ir koldūnai... jeigu rugsėjo mėnesio pabaigoje mirksi mariose 5h per dieną. Asmeninis ekspyrijansas - laikas rudeniniuose vandenyse betampant kaitą bėga stebėtinai greitai ir įdomiai, ir jeigu ne bajoriškas hidro apdaras, ko gero tokia vejagaudiška vandens pramoga baigtūsi liūdnu atsisveikinimu su visomis kūno ataugomis. Šį savaitgalį kartu su ištikimu bendražygiu Aivaru savo basanoškes kaip reikiant išmirkėme Juodkrantės kait spote...
Keletas memo-štrichų...

Be panikos, kinkos nebedreba... užkeli dangun blerbiantį 13 kv.m perašutą, stenėdamas kaip senas diedas įsispiri į lentą, įsirėžęs užtrauki vadeles ir šauni iš susirietusios pozicijos, išpūstom akim į priekį... tave tiesina, rauna, tave jama... leki, bešikančio katino pozoje, tirtančios kojos kažkaip keistai išreistos, užpakalis atkištas, o korpusas įsitempes tarsi stenėtum savo vakarykštį kotletą... laikysena nelengva, darbas dar sunkesnis... keletas metrų, pavojinga kilpa... įspūdingas pasinėrimas visa savo esybe į marių vandenis, vos spėdamas iš nosies spėju šnypštelėti 3 atmosferų suspausto oro čiurkšlę...
Šį ritualą tenka kartoti vėl ir vėl, kol tavo slydimo vandeniu trajektorija su kiekvienu kartu vis ilgėja, laikysena tampa labiau užtikrinta ir vakarykštis kotletas jau nebe taip trukdo...

September 18, 2008

Aleliuja Santa Monica

Šiandien sukakojo beveik metai nuo mano paskutinės kelionės in amerikę. Prisiminimus apie šį nuostabų nuotykį paskatino Vasara iš kurios ką tik su Rūta gavome šūsnelį smagių nuotraukų.
Liau liau liau, ale buvo linksma, šilta ir smagu ant LA, St. Monica. 100 balų, smagių patapšnojimų, apkabinimų ir viena draugiškas sprigtas Vasarai už patį šilčiausią prieglobstį, rūpestį ir 20 rūpestėlių... visko dabar neišpasakosiu, paliksiu kitiems kartams.
Šį kartą prikabinu fotkę iš Vasaros tėvukų, Liucijos ir Steven'o sodžiaus, katras jaukiai įtaisytas Santa Monica paplūdimio pakraštyje... žalios žolės, balto smėlio ir paties dievo rankomis įkaltų palmių paunksmėje... džinas su toniku, Bombay Safyras, stiklinės ir geras cigaretės dūmas... pakalusi ir linksma Vasy mamelė Liucija, rimtų rimčiausias bajeristas ir nuostabios meninės sielos bei sugebėjimų tėvukas Steven'as...
Vasara, jeigu perskaitysi šį post'ą prašau nuvažiuok pas mamą, perduok jai linkėjimus ir užtaisyk jai gerą gin tonic, nufotkink nuotrauką ir atsiusk man.... aš pratęsiu istoriją.
Aleliuja SantaMonica!

September 15, 2008

Pirmadieniniai trusikai


Jeigu pirmadieniui reikėtų duoti dovanų, aš jam duočiau trusikus. Nykius, baisius, oldskūlinius truskus. Aš pasiliekų prie savo nuobodžios kaip šitie trusikai nuomonės ir tariu - nieko negali būti šūdiniau už pirmadienį.
Prisipažinsiu, per šitas tris eksperimentavimo savaites, aš esu vis tas pats bičas, kuris kosėdamas, stenėdamas ir inkšdamas darda rieda savo gyvenimo pirmadieniniu vieškeliu su pilnu vežimu bidonų, kuriuose teliuškuoja šviežiai surūgusi nuotaika.
Kad ir kiek stengčiausi test-draivinti su savo nuotaikų ir požiūrio menedžmentu į pirmadieninį reikalą, kas kart suklumpu ties tuo pačiu pirmos savaitės dienos slenksčiu... antradienis, va jau kitas reikalas, ten girdi vakarykštis raugas, virsta kumysu... bet ačiū Virgiui, ši diena jau baigėsi ir išragavęs visa bidoną šitų pasukų, traukiu namo... uuurrrgggg, kažkoks nemalonus riaugulys :)

August 27, 2008

Žalias sviestukas


Mano brolis Martynas daro žalia sviestuką. 100% sviestas, žolelės ir nieko daugiau. Jokių sintetinių dažiklių, jokių riebalų mišinių, jokių bajerių su konservantais. Mažas, žalias ir skanus.

August 26, 2008

What a suprise


Pamečiau savo mokėjimų kortą. Tie kurie mane gerai pažysta, pasakytų - "What a surprise". Macikas viską ir visada pameta - telefonus, raktus, korteles. Kartą netgi esu pametęs batą. Tiesa, tai nutiko dar 1980-jų pradžioje, ir anot mano mamos, aš jau tada šeimyniškius stebinau savo praradimų masteliais - daiktai, maži ir didesni, dingdavo tiesiog man prie jų prisilietus. Trumpam paviešėjus pas savo bendraamžius gryždavau ir be batų, ir be striukės, o paklausus, kur dingo naujai pirkta avalynė, atsakyti negalėdavau. Neprisimindavau.
Kadangi pramazintų daiktų sąrašo tuometu mama nesudarinėjo, dabar būtų sunku būtų įvardinti tikruosius nuostolius. Galbūt, dabar tai ne tiek svarbu, kiek pats faktas, kad aš taip ir nepasikeičiau. Praradimais toliau nesiliauju stebinęs savęs ir kitų.
Taigi, jūsų dėmesiui - paskutinis šviežiausias daiktas mano praradimų saraše - hanza mokėjimų kortelė. Kur pamečiau? Neprisimenu.
Tačiau nėra to blogo kas neišeitų į mano blogą. Trumpai apraudojęs patirtą dar vieną netektį, griebiausi darbo.... oplia, štai turiu 4 mano būsimos kortelės eskizus, kuriuos padabinau vaizdzeliais iš mano blogo. Labai noriu paprašyti padėti man išsirinkti tą vieną vienintelę. Taigi balsuokite (žr. dešinę). Kitą kartą, kai susitiksime galėsiu pademonstruoti kaip "vyglionda v nature".

August 18, 2008

Welcome to Monday

Iš visų savaitės dienų, pirmadienis man nepatinka labiausiai.

Pirmadienio rytas man panašus į nerangų lipimą į šalto vandens vonią, kur tu žinai, kad tavęs laukia plaukiojančios, dar nuo praėjusios savaitės užsilikusios "darbai-mačialkos". Vien jau nuo tos minties, dažną sekmadienio vakarą, mane pradeda lengvai purtyti drebulys.

Kartais pagalovoju, kad kogero pasaulyje yra keletas šaunuolių, kuriems, kitaip nei man, pirmadienis yra didžio įkvėpimo ir įspūdingų darbų, bei pasiekimų diena. Jeigu jiems reikėtų atsisakyti šeštadienio, jie nė nemirktėlėje jį iškeistų į pirmadienį.

Negalėdamas daugiau taikstytis su savo paties blogu požiūriu į pirmadienius, nusprendžiau atlikti mini experimentą ir užvadinau jį "Welcome to Monday". Pakolkas nežinau į ką išsivystys šis ekperimentas, tačiau sumanymas būtų labai paprastas - iškeisti seną, pasyvų ir neryžtingą pirmadienį, į kitą - jauną, linksmą, kūrybingą, kupiną energijos ir veiksmo Pirmadienį.

Apie tolimesnį šio projekto progresą, rezultatus ir įspūdžius, kaip man pavyko įgyvendinti pirmadienio transformaciją, galima bus sužinoti plačiau "Welcome to Monday" pranešimuose, kuriuos pasistengsiu publikuoti kiekvieną mielą pirmadienį.

Taigi, laukite linksmų naujienų iš Pirmadienio fronto...

August 13, 2008

Mano Inspiration Map


Mano Inspiration Map. Greitai ir su ribotais ištekliais sulipdytas mano asmeninis gyvenimo koliažas, kuri pagaminau per Vadovų ekspediciją šią vasarą. Detaliau mano gyvenimo "trigerius" galite paanalizuoti pasididinę nuotrauką. Norėdami labiau pasinerti į mano nuotaiką rekomenduoju tuo pat metu klausyti St Germain Sure Thing.

August 8, 2008

Cartoon vs. Block

Palyginimui pateikiu du memo variantus, kurių turinys yra absoliučiai analogiškas. Šiuose popieriaus lapuose pateikti tie patys savaitės prioritetai, tačiau skiriasi jų pateikimo stilius. Vieną jų pavadinau - cartoon, kitą - block. Kuris iš jų geresnis pagalbininkas bėgant per savaitės darbus... hmmm sunku tikrai spresti, tačiau spėju, jog cartoon'as būtų geras tramplinas apskritai išsigryninant ką daryti, kas svarbiausia... block smagus savo paprastumu, lakoniškumu.... jokio triukšmo, just go and do it. Cartoon, visgi nepralenkiamas savo žaismingumu ir kūrybiškumu, daug linksmesnis akiai... hmmmm, net nežinau kaip čia reikės planuotis kitos savaitės darbus :)

August 5, 2008

Me Brand

Me Brand – grafiškai pavaizduotas skiriamasis ženklas, žymintis ir atskiriantis savo profesinės hebros žmones nuo kitai šaikai priklausančių personažų/facetų/veikėjų. Me Brand yra Olympic Casino rinkodaros skyriaus kultūros ir komunikacijos elementas.
Me Brand – asmeninis ženklas jo savininkui duoda nemažai emocinės naudos.
Rinkodaros skyriuje asmeniniai prekiniai ženklai buvo pradėti naudoti nuo rugpjūčio 4d. 2008 m., kai iš rinkodaros gildijoje dirbančių amatininkų bei manufaktūrininkų buvo pradėta reikalauti pažymėti savus laiškus, marškinėlius, projektus, bei jų pačių sukurtus produktus specialiu ženklu.
Tokiu būdu buvo pralinksminta ir paivairinta darbinė aplinka. Neabejoju, kad kai kurių Me Brand ženkų laukia įdomus ir perspektyvus vaidmuo verslo komunikacijos istorijoje.

July 25, 2008

Ar gi ne Jamaika?


Vaizdelis prilygstantis National Geographic fotoreportažui iš Jamaikos. Vaiskiai žalių tropinių spalvų kokteilis spinduliuojantis ekvatorinę šilumą ir pagardintas rasta man'išku nerupestingumu. Jei ne kukliai fotoobjektyve įsiskiepijusi lietuviška obelelė, pagalvočiau kad viename iš šių bangalowz'ų popiečio miego prigules pats diedulis Bob'as Marley'jus, o detektyvinių istorijų meistras Flemingas pavėsyje gurkšnodamas Martini shaken, not stirred raitoja dar viena romaną apie Jame'są Bond'ą. Šį kartą veiksmas užsimezga viename iš Vilniaus priemiesčio garažų rajone, kurį įamžino ne ka mažiau talentingas žemaičių kilmės foto menininkas Jonas.

July 23, 2008

Macikanas vs. Warhol

Tiems, kuriems kada nors teko domėtis pop art'o guru - Andy Warhol'o - kūrybiniais darbais, tikriausiai dabar mane apmėtytų kaltinimų gniūžtėmis, jog aš nukopinau jo vieną žymiausių darbų Campbell's Soup Cans. Į nieką nepretenduodamas ir nesigindamas savo falšyvos prigimtiems kopijuoti didžiųjų meno meistrų darbus, galiu tik pasakyti, jog kūrybinis resursų organizavimo procesas, tam kad iškepti tokį paveiksliuką, yra ne ką mažiau smagus nei galutinis rezultatas. Norint sukurti tokį pop kultūros šedevrą jums prireiks:
a) užsiticharinus įlysti į ofiso šaldytuvą
b) prigriebi pirmą po ranka pasitaikiusį supokuotą praduktą
c) miklia ranka a bilia kaip nufotkini
d) turinį permesti į kompą
e) pasitelkti į pagalbą microsoft'o paveiksliukų tvarkymo programulką
e) copy-paste-copy-paste-copy-paste
f) ir štai jums lietuviškas pop art'o šedevras
Prieš gražindami pakelį į šaldytuvą, įsipilkite sau stiklinę pieno.

July 22, 2008

Apskritimas, Circle & Krug


Vieną pirmdienio popietę sėdėdamas susirinkime prie apskrito* posėdžių stalo pradėjau nuobodžiauti. Kad visiškai nepasinerčiau į apatišką kimarinimą pradėjau popieriaus lape fiksuoti visus tame kambaryje esančius apskritus dalykėlius... už ko akis užkliuvo tą ir papaišiau... mano nuostabai per kelias minutes aptikau daugybę apskritų daiktų, detalių, objektų, priemonių... ir apskritai tai visai nebloga kūrybinė užduotėlė pamankštinti savo aplinkos stebėjimo bei piešimo įgūdžius**.

* Terminą apskirtimas lietuvių kalboje įvedė Jonas Jablonskis
**Šį darbelį numynkiau power point'e easnčių toolz'ų pagalba. Absoliučiai primityvus, bet kartu ir labai paprastas instrumentas pamankštinti dizainerinius įgūdžius.

July 21, 2008

Pirmieji žingsniai

Nepamenu savo pirmųjų žingsnių*, tačiau spėju, kad šis potyris, savo efektingumu nurungė prieš tai taip maloniai pamėgtus ir įvaldytus procesus (kakojimas, milkshake'ai, daug daug miego ir pan.)


Žingsnis po žingsnio, koja už kojos, gaudydamas besisukančios žemės greitį, įveikdamas traukos baimę ir stimuliuojamas kažkokio neapsakomo instinkto, kurio background'e sukasi kunkuliuojantis pažinimo džiaugsmas, žmogus drebančiom kojom atsistoja ir pradeda savo didžiąją kelionę į gyvenimą. WOW.


Daug žadanti pradžia, akrobatiniai vaikystės triukai, pirmieji įspūdingi seksualiniai efektai ir alkoholio kulversčiai paįvairinti vienu kitu vyriškos kovos randu. Belaukiant tęsinio, kažkokio keisto reklaminio intarpo metu, kažkur ties 30 metų gyvenimo serija staiga tave gyvenimas, kaip žasiną permeta per petį ir tu atsiduręs horizantalioje padėtyje pradedi (baigi) tenkintis pana/

šiais kaip ir ankstyvoje kūdikystėje išbandytais potyriais (PC, WC ir pan.) Back to the roots.

Ar reikėjo 30 metų klajoti po dykumą tam kad ateitum ten kur pradėjei savo kelionę? Spėju, kad man paprieštarausite ir sakysite, jog mes juk per tą laiką gerokai ūgtelėjome (mokykla, univieras, karjera, namai, šeima) ir išmokome ne tik vaikščioti, bet ir šokinėti, ropštis, kabarotis, sėlinti, tipenti, trepsėti, trypti, mindžiukuoti, liuoksėti, skuosti ir sliūkinti**... visiems gyvenimo atvejams turime ”atkale” tam tikrus žingsnelius, savotiškus teterviniškus apeiginius šokius, tačiau nežiūrint į šią judesių įvairovę, jų stilius, ritmą, spalvas ir energetines sąnaudas - ”they are all different in the same way”


Jeigu vėl ūkanotais prisiminimų takais pasileistume tekini nuo kalno ko gero sugryžtumėme prie pažinimo džiaugsmo, kurį sukuria judėjimas, atsiplėšimas nuo žemės... įveikiamos traukos pojūtis įskelia kibirkštį viduje. Karštos energijos pliupsniu užlietas kūnas įsitempia, raumenis užlieja kraujas, tu sukaustytas baimės žengi pirmuosius žingsnius, užverti galvą į viršų ir ištiestomis į dangų rankomis rauni danguje pakabintą kite’ą... tai mano pirmieji žingsniai, kuriuos žengiau pasikinkęs raudoną dangaus (6-7 kv.m) žirgą, kulnais ardamas žemę, tai pašokdamas į priekį, tai krisdamas į dešinę/kairę, tarsi stipriu rankų vedinas ir įsikibes į vadeles šoviau į naują gyvenimo pažinimo kelią.



Tai nutiko 2008 metų liepos mėnesį Lietuvos pajūryje, Monciškėse.



*Paskambinęs savo mamai sužinojau, jog tai nutiko 1980 metų žiemą
**įdomu kiek Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie apibūdina žingsniavimą?