79-jų pirmadienis

Jeigu atsuktumėme laiką atgal, tai 1979 metų pirmadienio darbe pasirodyčiau štai su tokia šukuosena. Išties nostalgija kažkokia pakvipo:) Beje turiu įdomų atradimą. Pavyko atkasti, jog į šį pasaulį aš atvykau ne kurią kitą dieną, tačiau būtent pirmadienį. Šaltą 79-jų vasario 5-osios pirmadienio vakarą. Taigi "Welcome to Monday" branduks natūraliai įgauna dar vieną personal dimensiją. Gero visiems pirmadienio.

Koldūnai nenušalo

Nušalti gali ausys. koja arba dvi. ir koldūnai... jeigu rugsėjo mėnesio pabaigoje mirksi mariose 5h per dieną. Asmeninis ekspyrijansas - laikas rudeniniuose vandenyse betampant kaitą bėga stebėtinai greitai ir įdomiai, ir jeigu ne bajoriškas hidro apdaras, ko gero tokia vejagaudiška vandens pramoga baigtūsi liūdnu atsisveikinimu su visomis kūno ataugomis. Šį savaitgalį kartu su ištikimu bendražygiu Aivaru savo basanoškes kaip reikiant išmirkėme Juodkrantės kait spote...

Keletas memo-štrichų...

Be panikos, kinkos nebedreba... užkeli dangun blerbiantį 13 kv.m perašutą, stenėdamas kaip senas diedas įsispiri į lentą, įsirėžęs užtrauki vadeles ir šauni iš susirietusios pozicijos, išpūstom akim į priekį... tave tiesina, rauna, tave jama... leki, bešikančio katino pozoje, tirtančios kojos kažkaip keistai išreistos, užpakalis atkištas, o korpusas įsitempes tarsi stenėtum savo vakarykštį kotletą... laikysena nelengva, darbas dar sunkesnis... keletas metrų, pavojinga kilpa... įspūdingas pasinėrimas visa savo esybe į marių vandenis, vos spėdamas iš nosies spėju šnypštelėti 3 atmosferų suspausto oro čiurkšlę...

Šį ritualą tenka kartoti vėl ir vėl, kol tavo slydimo vandeniu trajektorija su kiekvienu kartu vis ilgėja, laikysena tampa labiau užtikrinta ir vakarykštis kotletas jau nebe taip trukdo...

Aleliuja Santa Monica

Šiandien sukakojo beveik metai nuo mano paskutinės kelionės in amerikę. Prisiminimus apie šį nuostabų nuotykį paskatino Vasara iš kurios ką tik su Rūta gavome šūsnelį smagių nuotraukų.

Liau liau liau, ale buvo linksma, šilta ir smagu ant LA, St. Monica. 100 balų, smagių patapšnojimų, apkabinimų ir viena draugiškas sprigtas Vasarai už patį šilčiausią prieglobstį, rūpestį ir 20 rūpestėlių... visko dabar neišpasakosiu, paliksiu kitiems kartams.

Šį kartą prikabinu fotkę iš Vasaros tėvukų, Liucijos ir Steven'o sodžiaus, katras jaukiai įtaisytas Santa Monica paplūdimio pakraštyje... žalios žolės, balto smėlio ir paties dievo rankomis įkaltų palmių paunksmėje... džinas su toniku, Bombay Safyras, stiklinės ir geras cigaretės dūmas... pakalusi ir linksma Vasy mamelė Liucija, rimtų rimčiausias bajeristas ir nuostabios meninės sielos bei sugebėjimų tėvukas Steven'as...

Vasara, jeigu perskaitysi šį post'ą prašau nuvažiuok pas mamą, perduok jai linkėjimus ir užtaisyk jai gerą gin tonic, nufotkink nuotrauką ir atsiusk man.... aš pratęsiu istoriją.

Aleliuja SantaMonica!

Pirmadieniniai trusikai

Jeigu pirmadieniui reikėtų duoti dovanų, aš jam duočiau trusikus. Nykius, baisius, oldskūlinius truskus. Aš pasiliekų prie savo nuobodžios kaip šitie trusikai nuomonės ir tariu - nieko negali būti šūdiniau už pirmadienį.

Prisipažinsiu, per šitas tris eksperimentavimo savaites, aš esu vis tas pats bičas, kuris kosėdamas, stenėdamas ir inkšdamas darda rieda savo gyvenimo pirmadieniniu vieškeliu su pilnu vežimu bidonų, kuriuose teliuškuoja šviežiai surūgusi nuotaika.

Kad ir kiek stengčiausi test-draivinti su savo nuotaikų ir požiūrio menedžmentu į pirmadieninį reikalą, kas kart suklumpu ties tuo pačiu pirmos savaitės dienos slenksčiu... antradienis, va jau kitas reikalas, ten girdi vakarykštis raugas, virsta kumysu... bet ačiū Virgiui, ši diena jau baigėsi ir išragavęs visa bidoną šitų pasukų, traukiu namo... uuurrrgggg, kažkoks nemalonus riaugulys :)