Sekmadienį buvo Liutkės Biozday. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, baltas mišraines kimšau ir silkės su burokėliais neaplenkiau, juoda duona į saują trupinau... braškių kompotą virinau. Dainos skambėjo, raudonas kilimas ir gvazdikai raudoniu žydėjo... nors zefyrų su Žagarės vyšnių likeriu ir pašykštėjo, alia užtat torto ir brendžio šeima berods negailėjo.Pauzė. Tyla. Prilėtinu žingsnį, sustoju, prisėdu... ant sofkos... raudonos... kažkokia girgždanti, kaip sena spyruoklė - mintis... prigulęs žiūriu į lubas, prabėgdamas voras parneša paskuj save nuojautą apie tai, kad bėga metai... į pažastis įsimeta šerkšnas, akių vaiskumą užplukdo patirties debesys, o patyrusios širdies ritmas į smegenis kartumą pradeda aktyviau stumti... šalta ir liūdna... už šiluma +40 proc. reikės mokėti... kambaryje tyla, tik šaldytuvas burzgia... sekcijos viršutinėje lentynoje albumas "Nice Foto"... vartau pavartau... 26 puslapyje poeto Liutkės veidas idėmiai į mane žiūri...
3 comments:
Ka cia slept, nieko nesupratau:)
alia tai čia nieko ir nereikia suprast... perskaityti Tievai pakaks :)
Post a Comment