Marchela Show Time

Pažystu vieną veikeją - Marchelą. Anas yra mano mažasis bratka. Moka valgyt gaminti tikrai neprasčiau uz patį gi maestro Oliverį - pudingus, krem briule, zacyrka ar hogel mogel... bilia ka ir iš bilia ko pagamins, ir dar gardumui vietos atras.

Pas mus šeimoje maisto tradicija labai stipriai įleidusi šaknis... prieskonių, pateikalų, receptų ir desertų kultivavimas jau nuo vaikystės jamė startą... savo senelę (mamute) pamenu baltuose garuose paskendusią, mažoje virtuveleje visa diena verdant naminius makaronus, maišant darzovių troškinį, kepančią "zuiki", pilstančią saldžią vaisių sriubą... dažnai prabėgu vaikystės prisiminimų takeliu ir pro atidarytą virtuvės langą užuodžiu kaip sklinda virtuvės stebuklų kvapai.... tokiais atvejais pabundu, ir pagautas kūrybinio ikarščio pats pradedu gaminti ... bet ne bilia ką ir iš bilia ko:)... vienas malonumas paimti ir sumakulinti tailandietiską moliugų sriuba su kariu ir kokoso pienu, arba suplakti karamelėje apkeptų kriaušių, apelsinų ir imbiero kokteilius... uuuh, net dabar užsimaniau tokį vieną smoothy įšauti...

Man iki šito shustriako vardu Marchius, dar tikrai toli... todėl užleidžiu vietą po saulę jaunėliui... tegul sakau draskosi. Beje, kam įdomu galite rytais per TV1 užmesti akį į tai Marchela ten išdarinėja TV virtuvėje... laida berods rytinė "Pabusk su TV1" vadinasi. Tai tiek šiam rozui.

Skanaus.

Retro Holiday

90-ieji. Pasakyk - "Ane, ot madukės tais laikais buvo". Alia viskas gi palei Burda Moden.

Pamenu, siaurą retro univermaginį asortimentą dar neblogai praplėsdavo mamos nerti megztukai, kieme pamandravoti galėdavai tik su garintais Šatrijos džinsais arba, jeigu vasarą, tai su šilkiniais šortukais su dvigubai suraukta guma, kuri užspausdavo šlapimo takus, o kur dar organic odinės basanoškės su geležinėm sagtim, ir kultūringai išlyginti rumuniški languoti marškinukai su ištrūkusiomis sagomis ir atplyšusiu kišenium iš kurio byra prinokę kaimyno agrastai...

Kartais užsimanau sugryžti į tuos laikus, suprantu, jog manyje dar gyvas esminis instinktas užsiimti savo vietą eilėje prie Globus žirneliu (Bangos parduotuvėje), dar nepamirštas tas spartietiškas užsispyrimas pirmam atbėgti iki ledų kiosko ir ant bardiūro vienam išplempti du butelius Tarchūno (gali būti ir Svaja), sušlemšti porciją pradėjusio tirpti plombyro, paklausyti pas užsienos gyvenantį kaimyną madonos kasetinio hito Holiday...

Prisipažinsiu, noriu atsipalaiduoti, todėl bėgu į atsotogas kiek kojos neša ... ateinančias tris savaites dingstu iš darbinio ir betkokio kito eterio, pabandysiu persikelti atgal į retro laikus... žinau, Kuboje tarchuno tikrai nerasiu, bet po velnių, juk cuba libre+cigaras, ne ką prastesnis pasirinkimas... tad adios amigos.

Pasimatysime už trios nedelios.