Pirmieji žingsniai

Nepamenu savo pirmųjų žingsnių*, tačiau spėju, kad šis potyris, savo efektingumu nurungė prieš tai taip maloniai pamėgtus ir įvaldytus procesus (kakojimas, milkshake'ai, daug daug miego ir pan.)

Žingsnis po žingsnio, koja už kojos, gaudydamas besisukančios žemės greitį, įveikdamas traukos baimę ir stimuliuojamas kažkokio neapsakomo instinkto, kurio background'e sukasi kunkuliuojantis pažinimo džiaugsmas, žmogus drebančiom kojom atsistoja ir pradeda savo didžiąją kelionę į gyvenimą. WOW.

Daug žadanti pradžia, akrobatiniai vaikystės triukai, pirmieji įspūdingi seksualiniai efektai ir alkoholio kulversčiai paįvairinti vienu kitu vyriškos kovos randu. Belaukiant tęsinio, kažkokio keisto reklaminio intarpo metu, kažkur ties 30 metų gyvenimo serija staiga tave gyvenimas, kaip žasiną permeta per petį ir tu atsiduręs horizantalioje padėtyje pradedi (baigi) tenkintis pana/

šiais kaip ir ankstyvoje kūdikystėje išbandytais potyriais (PC, WC ir pan.) Back to the roots.

Ar reikėjo 30 metų klajoti po dykumą tam kad ateitum ten kur pradėjei savo kelionę? Spėju, kad man paprieštarausite ir sakysite, jog mes juk per tą laiką gerokai ūgtelėjome (mokykla, univieras, karjera, namai, šeima) ir išmokome ne tik vaikščioti, bet ir šokinėti, ropštis, kabarotis, sėlinti, tipenti, trepsėti, trypti, mindžiukuoti, liuoksėti, skuosti ir sliūkinti**... visiems gyvenimo atvejams turime ”atkale” tam tikrus žingsnelius, savotiškus teterviniškus apeiginius šokius, tačiau nežiūrint į šią judesių įvairovę, jų stilius, ritmą, spalvas ir energetines sąnaudas - ”they are all different in the same way”

Jeigu vėl ūkanotais prisiminimų takais pasileistume tekini nuo kalno ko gero sugryžtumėme prie pažinimo džiaugsmo, kurį sukuria judėjimas, atsiplėšimas nuo žemės... įveikiamos traukos pojūtis įskelia kibirkštį viduje. Karštos energijos pliupsniu užlietas kūnas įsitempia, raumenis užlieja kraujas, tu sukaustytas baimės žengi pirmuosius žingsnius, užverti galvą į viršų ir ištiestomis į dangų rankomis rauni danguje pakabintą kite’ą... tai mano pirmieji žingsniai, kuriuos žengiau pasikinkęs raudoną dangaus (6-7 kv.m) žirgą, kulnais ardamas žemę, tai pašokdamas į priekį, tai krisdamas į dešinę/kairę, tarsi stipriu rankų vedinas ir įsikibes į vadeles šoviau į naują gyvenimo pažinimo kelią.

Tai nutiko 2008 metų liepos mėnesį Lietuvos pajūryje, Monciškėse.

*Paskambinęs savo mamai sužinojau, jog tai nutiko 1980 metų žiemą
**įdomu kiek Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie apibūdina žingsniavimą?