Nušalti gali ausys. koja arba dvi. ir koldūnai... jeigu rugsėjo mėnesio pabaigoje mirksi mariose 5h per dieną. Asmeninis ekspyrijansas - laikas rudeniniuose vandenyse betampant kaitą bėga stebėtinai greitai ir įdomiai, ir jeigu ne bajoriškas hidro apdaras, ko gero tokia vejagaudiška vandens pramoga baigtūsi liūdnu atsisveikinimu su visomis kūno ataugomis. Šį savaitgalį kartu su ištikimu bendražygiu Aivaru savo basanoškes kaip reikiant išmirkėme Juodkrantės kait spote... Keletas memo-štrichų...Be panikos, kinkos nebedreba... užkeli dangun blerbiantį 13 kv.m perašutą, stenėdamas kaip senas diedas įsispiri į lentą, įsirėžęs užtrauki vadeles ir šauni iš susirietusios pozicijos, išpūstom akim į priekį... tave tiesina, rauna, tave jama... leki, bešikančio katino pozoje, tirtančios kojos kažkaip keistai išreistos, užpakalis atkištas, o korpusas įsitempes tarsi stenėtum savo vakarykštį kotletą... laikysena nelengva, darbas dar sunkesnis... keletas metrų, pavojinga kilpa... įspūdingas pasinėrimas visa savo esybe į marių vandenis, vos spėdamas iš nosies spėju šnypštelėti 3 atmosferų suspausto oro čiurkšlę... Šį ritualą tenka kartoti vėl ir vėl, kol tavo slydimo vandeniu trajektorija su kiekvienu kartu vis ilgėja, laikysena tampa labiau užtikrinta ir vakarykštis kotletas jau nebe taip trukdo...
1 comment:
Labai smagu Tave skaityti:) Jausmas toks, kad beveik pabandžiau pati, nors net iš arti nesu mačiusi šitos fantastikos.
Post a Comment