Pagalvojau apie Lietuvą. Dar nuo mokyklos laikų pamenu, kai istorijos mokytojas Stasys pasakojo, kaip brolis smaugė brolį, dėl sosto, moters ar pinigų... visokie Mindaugai, Švarnai ir Treniotos nuodais, kalaviju ar paprastu apynasriu anan pasaulin iškomandiravo nevieną brolį, pusbrolį, tėvuką, jau nekalbant apie darbo kolegas...
Žiaura-samčiu prakoštas Lietuvių tautos genofondas, pariebintas spirgiais ir 50 proc. grietine, panašus į mažą varškės cepeliną, kurį nuolat persekioja vakarykščiai košmarai apie peilį ir šakutę...
Savo mažomis mėšlungio sutrauktomis kojytėmis, jis agresyviai spardosi ant kaistančios keptuvės ir piktai spragsėdamas spjaudosi karštais riebalais... pabandyk mane paimti, jei toks gudrus... tik su šakute ir peiliu nebent. Čia, ant keptuvės atsiskleidžia jo tikroji kovotojo dvasia...
2 comments:
Tevai, skaudydams tavo postus regiu.. Kai saka, kaip koks senoves krivis prie aukuro besedintis matau - tau reik jamt kaita ir nors patamtyt ji:) Kad ir Klevinej!
alia kai nepaskraidau kuri laika, tai galvoje demonai pradeda veistis :)
Post a Comment