September 7, 2009

Ikvepimas ateina, kai ipykes vejas...

Ikvepimas ateina per 2.5 sekundes, kai... ipykes vejas, issoka is dangaus karietos ant Lietuviu zemes ir tarsi isiutes muzikas lietaus ir krushos botagais pradeda plakt zeme, medzius irgi zioplinejancio po laukus piemens spranda. Buna, kad apgaulingai nurimsta ir tyliai priselines prie pirkios lango vaiduokliskai dardenda i stikla... snibzdedamas gasdina mazus vaikus, katrie ispustom akim slepias tamsiam uzpechki ir riesdami nosi uostineja is krosnies sklindanti silta medaus pyrago kvapa. Buna, kad baisai uzdamas uzbega uz pirkios galo, pasoka i virsu ir visa savo gusio jega taip trinkteli i namo stoga, kad seni palepes balkiai stenedemi subraska. Namiskiai duris uzrakina. Nejauku. Nusirites nuo stogo nelabasis krenta i agrastus ir tarsi isikarsciaves pamiselis pradeda vartytis slapiose lauko zolese, snioksti ir purtyti obelis, spardyti duris. Tokiu metu riba tarp jaukios silumos ir laukinio ikvepimo skiria namu slenkstis, kuri perzenges soki ant lentos ir per lietu isjoji i snioksciancias mariu bangas.

2 comments:

RasaRasa said...

Fain, kad nutiko tos 2.5 s, gera tave vel skaityti:)

Sun and Sand said...

Kadangi as ta visa kose maciu, tai sis postas yra nerealus!! Taip subtiliai viskas;) Super!